Mokymai Zarasų švietimo centre

Lapkričio 19 dieną, mūsų gyventojai buvo pakviesti į renginį, skirtą pilietiškumui ir tolerancijai „Aš esu kitoks?“, kuris vyko Zarasų švietimo centre. Į šį susitikimą, vyko septyni mūsų gyventojai. Šį seminarą vedė psichologė, kuri pateikė žaidimą, kuris vertė susimąstyti, diskutuoti ir visiems pabūti tam tikruose vaidmenyse. Taip pat, skaitė pasaką, kuri buvo apie toleranciją ir pilietiškumą. Visi sėdėjome rate, kuris visus suartina ir leidžia šilčiau bendrauti, atlikome ir vieną pratimą – užduotį, kuri atskleidė kiekvieno asmenybę. Paskaita buvo trumpa, konkreti, aiški ir suprantama kiekvienam. Zarasų socialinės globos namų gyventojai puikiai įsitraukė į diskusija, diskutavo ir dalinosi savo mintimis, bei patirtimi.

NUSILENKTI MIRUSIESIEMS

     Gimė, augo, mokėsi, dirbo, kūrė, kentėjo, džiaugėsi, liūdėjo, ieškojo, klydo, tikėjo, mylėjo, svajojo, laukė…Kaip ir mes dabar. Tik jų jau nebėra.. ..

      Š.m. spalio 31 d. globos namuose buvo surengta popietė, skirta paminėti išėjusiems Anapilin. Virginija papasakojo, kad vėlines lietuviai šventė nuo gilios senovės, kad tai buvo dar pagoniška ir svarbiausia rudens šventė. Sužinojome, jog senovėje buvo tikima, kad mirštant žmogui, nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. O artimieji savo ruožtu vėlėms palikdavo duonos ir ant stalo kampų pastatydavo ąsočius alaus. Šiandien gūdus ir šaltas lapkritis primena, kad reikia eiti nusilenkti mirusiesiems, o vėjas medžiuose ūžauja irgi ne šiaip sau – jis padeda vėlėms judėti ir žvarbų rudenį surasti kelią į namus pas artimus žmones. Tie ilgi rudens vakarai ir jaudinama tyla padeda susitikti gyviesiems ir mirusiesiems.

Tyla. Ramybė. Ir vėjo gąsdinama žvakės liepsna. Visai kaip Justino Marcinkevičiaus „Vėlinių elegijos“ posme:

Liepsnoje gilioji prasmė:

liūdesy, lapo virpėjime,

arba verksme.

Štai ji pašoka.

Sustingsta. Nutyla.

Klausosi mūsų tylos.

Ir viską atleidžia.

Taip mums atrodo.

         Paskendę prisiminimuose apie artimuosius, tylos minute pagerbėme išėjusius į Amžinybę, mintyse būdami kartu su jais. O rankose laikoma žvakės liepsna sušildė mums brangius prisiminimus, padėjo pajusti būties trapumą ir bent simboliškai prisiliesti prie amžinybės .Vėliau pasidalijome girdėtais ar pačių patirtais nutikimais apie vėles, paragavome obuolių, juodos duonos, giros, šių vaišių palikdami ir vakare ateisiančioms vėlėms.

       Lapkričio 1-ąją žvakutes uždegsime ir ant mirusiųjų kapų, tylia malda pagerbsime jų išėjimą.

Zarasų socialinės globos namuose, 2013 metų lapkričio 12 dieną, organizavome „Žaidimų ir pramogų dieną“. Šią rudenišką dieną praleidome gryname ore, žaisdami, pramogaudami ir lenktyniaudami kieme. Dalyviai ir žiūrovai galėjo paskanauti karštos arbatos ir kavos, taip susišildydami ne tik karštu gėrimu, bet ir geromis emocijomis, stebėdami ir dalyvaudami, mūsų organizuojamoje programoje.

Pradžioje smagiai apšilome lengvais žaidimais, o vėliau pasiskirstėme į tris komandas, kurios varžėsi tarpusavyje dėl pirmos vietos. Bet ne užimtoje vietoje yra esmė, svarbiausia gerai praleisti laiką ir dalyvauti, todėl kiekvienas dalyvavęs, gavo po medalį.

Žaidimai buvo įvairiausi, žaidėme lauko „boulingą“, bėgiojome su kamuoliais, kas greitesnis, valgėme saldainius ir sprogdinome balionus.  Šventė praėjo sklandžiai ir smagiai, visi pažaidę smagių žaidimų, kupini emocijų, keliavo į kambarius dalintis įspūdžiais.

Giminių šventė

Zarasų socialinės globos namuose

2013 metų spalio 26 dieną, Zarasų socialinės globos namuose, 15 – tąjį kartą, buvo minima „Giminių šventė“. Į šią rudeniškai spalvotą ir džiaugsmingą šventę sugužėjo minios gyventojų artimųjų ir giminių. Tai diena, kai visi drauge galime pasidžiaugti vieni kitais.

Šventė prasidėjo Šventomis Mišiomis, kurias laikė dekanas R. Kavaliauskas. Visos šventės metu, šventės dalyviai galėjo įsigyti arba tiesiog pasigrožėti, mūsų pačių gyventojų, rankomis sukurtais dirbiniais iš molio, odos, mezginiais ir kitomis grožybėmis.

Šventė tęsėsi valgykloje, prie stalų, kur visi galėjo pasivaišinti gardžiomis vaišėmis. Sveikindamas susirinkusius direktoriaus, J. Stankevičiaus, trumpai papasakojo apie šių metų pasiekimus, pasidžiaugė atliktais darbais, gautomis licencijomis ir pasidalino rūpesčiais. Su mumis pasidžiaugti ir mus pasveikinti atvyko LR seimo narys A. Dumbrava.

Koncertinę programą, mūsų nuostabioje ir jaukioje šventėje, pradėjo atvykusi viešnia - Asta Pilypaitė, kuri pradžiugino visus savo nuotaikingomis dainomis. Po smagaus, bet kartu ir širdžiai jautraus koncerto, mūsų šventė tęsėsi pačių sukurtu filmuku, kuris pasakoja apie gyventojus ir apie tai, kas jiems yra šie namai. Taip pat, kūrėme visi bendrą kūrybinį darbą – piešėme paveikslą, prie kurio galėjo prisidėti kiekvienas gyventojas, gyventojų artimieji bei darbuotojai. Šios šventės minėjimo simbolis - medalis, kurį galėjo gauti kiekvienas, teisingai atsakęs į viktorinos klausimus, arba tiesiog už gerus darbus ir pastangas.

Paskutinioji koncerto dalis buvo skirta Zarasų socialinės globos namų gyventojų pasirodymui. Linksmai ir darniai pagrojo ir padainavo kapela, šokiui išjudino estradinės dainos, žiūrovai negailėjo aplodismentų šokėjams pašokusiems šokį ,,Lengvu žingsniu, šokio ritmu“.

Nuoširdžiai dėkojame, gyventojų artimiesiems, atsiliepusiems į kvietimus ir savo pabuvimu kartu suteikusiems džiaugsmo mūsų įstaigos gyventojams.